Thursday, 3 July 2014

Banaue (Phillippines)

Hey! What's up?

Soooo....after a bit disappointed but really relaxing week in Bohol we came back to Cebu from where we took late flight with Cebu Pacific back to capital Manila witch cost £50 for both of us. We landed in Manila almost at midnight and tried to get a taxi, but unsuccessfully. Apparently there is no meter taxi at the terminal we landed, only fixed price taxi, which charge you triple or even higher price, so we went outside airport to catch a taxi to place where we had to stay. It was a bit hard, but finally we found some group of taxi drivers ,but when we told where we want to go, none of them wanted to take us ,because it was not far away .Finally they found some young guy , who probably just started working as the taxi driver. Later on we realised that maybe he bought this taxi driver licence , because his driving was terrible! And he couldn't found our place so he tried to stop and ask someone where is this hostel. What happen next is just one hilarious situation from some cheesy , cheap comedy! Taxi driver bumped a bit into police security cabin!!! Open his window and like nothing happened asked the directions! What? Luckily , he didn't do any damage and police officers was in the mood and started to laugh. So we were still driving around half an hour in the middle of the night with this crazy drives till thanks God we found the hostel. I just wanted to get of that car as quick as possible...
Next day we had to find Florida bus terminal from where we took a night bus to small town in the high Philippines mountains called Banaue . Where are huge UNESCO heritage listed rice terraces. Only few companies do direct trips there, we chose Florida bus company. Nothing special , can't compare with night buses in Vietnam or Laos , but we were lucky that we even got the ticket on the spot, because it was a Easter holiday period. Another interesting thing that there is no bus station in Manila, just some private bus companies who has their own terminals. We got there about 4pm but our bus was leaving just we had plenty of time to walk around , but the area wasn't so go so after an hour walk around and lunch, we decided to stay in bus terminal and wait for the bus there...
After almost 9 hours of sleepless drive we finally reached Banaue at 7am . Its a very small town , so you can reach everything by foot. First we went to local tourist information center to get some info about town , guest houses , tours and etc. Later on we tried to find the place where to stay that fits our budget and has hot shower , because it was pretty cold up there . After about 15min of searching we found very cheap place called Querencia . We actually even didn't see that there is some guest house, but one really old women just jumped in front of us and asked if we need a room?
The room was OK, with no window , but cheap and had hot shower. So that's all we needed really. We paid just £5 per night there.

First thing we did, had a shower and had good power nap :D Later on we walked around the town found some place to eat and just after when we went outside restaurant , one strange looking guy came up introduced him self as travel guide Reinaldo and asked what are our plans for the day, because he could organise little cheap tour around . We didn't really planed anything apart going to Banaue view point . The guy jumped on his motorbike and asked us to jump in too. He actually gave us a good price £3, so we with full stomachs decided that we should give a guy a chance to make some money .
Banaue view point was nice , but tour guide Reinaldo straight away offered that he can take us to the place where is not so many tourists . He offered to take us to Hapao rice terraces , show around local villages, take us to hot spring and finally take us to typical, traditional village , we liked that idea , so after a bit negotiation going on we agreed to do the tour for £22 .

There were really bad roads on the way, but the views were amazing . Finally when we got there, we did some hiking around Hapao rice terraces with stunning views , making some pictures here and there, passing local villages and watching there everyday lives . Finally we reached hot spring and had a relaxing 40min there. On the way back we had a nice chat with Reinaldo, he was a good guy, with little disability , but he told as a stories how locals making fun of him and how he's trying to make some money to take care of his two little daughters and give them good education. When we reached the local traditional village with wooden houses Reinaldo offered to come to his house for a beer or tea. He told us that his sister, cousins are visiting him for the Easter holidays. The most shocking part was when he told us that they had big celebration last night and they cooked there own dog! Yes dog! They eat dogs there and its normal for them! So he offered us to try , but we kindly refused ... Reinaldo told us yes I know for you dog is pet for as its food...yeah, can you eat dog!? So anyway we went to his house which you can say was half finished house , but they were living there and hopping that some day they will finish it. We had few strong beers "Red Horse" , met his family , sister , cousins, basically it was full house of people and plenty of kids running around. All good , friendly people. Good luck to Reinaldo doing his tours , I hope that the town people will understand him one day, yes he is a bit different from the rest of us , but he has a big heart. I am happy that we met Reinaldo and took a tour from him and at the same time helped him to take care off his family instead taking tour from travel agency.
The second day we just took it easy relaxed and enjoyed the town and the views around.
Then Third day I decided to do this huge hiking trip in Batad rice terraces organised by local travel agency for just £4. My wife skipped this one and stayed in the guest house. So that was a day off for each other , which sometimes really nice to have since we 24/7 together. I can tell straight away that this was one most awesome thing I did so far on this trip! Amazing view ,a lot of hiking! A lot! We started 8am and finished maybe around 5pm. On the way we stopped to Batad view point , then we went to huge waterfall , were we took a swim in refreshing cold water . After refreshing our self we got back to Batad rice terraces. This probably was my hardest and longest hiking so far...But I enjoyed all of it so much ! Then we had some local food and went back to the starting point on the way we found clear mountain drinking water , which locals use. I just had to try it . I filled up my bottle and it tasted really good , but just maybe because I was really thirsty. :)

When we were around 2km back to our starting point , one Chinese guy had muscle crumbs and was shouting like crazy, but everyone was or passing by or didn't know what to do! Even tour guide was looking lost. So I just told him to lay on the ground took his shoes off and lift his legs up and tried to massage the muscle a bit and asked him to relax and have some water ..after few minutes he was fine and we could continue. When we reached finally reached the end and my clothes was looking like I just had a swim with them :D I still don't know how many km we covered by I was really exhausted...
Later the same day we took night bus back to Manila! Where we again had some adventures ...but about this next time...
Next stop Palawan island!
See ya ;)

Love & Peace



Labas labas labas,

Baigėsi mūsų poilsiavimas, ir vėl kuprines ant pečių ir į kelionę. Kadangi skrydis į sostinę buvo vėlai vakare, tad labai neskbėdami išsiruošėme į oro uostą. Iš Bohol salos vėl kėlėmės atgal į Cebu salą apie 2val., ir tada pasičiupę taksi važiavome į oro uostą, kuris buvo visai netoli. Visada Filipinuose reikia taksistų prašyti įjungti metrą, nes jie kartais atsisako tai daryti ir pasako iškart nusistatę savo sumą, aišku daug aukštesnę, tad jei atsisako įjungti metrą, geriau ieškotis kito taksi.
Bendrai paėmus taksi čia tokie pigūs, kad galima su jais važinėtis visada, nereikia sukti galvos dėl viešojo transporto. Skrydžius rinkomės vėlai vakare, todėl, kad pigiausi. Vienam žmogui į vieną pusę su įskaičiuotu bagažu 20kg ir 7kg tik apie 100lt. ir tai užsisakius paskutinę minutę, sakyčiau, labai pigu. Į sostinę atskridome jau po vidurnakčio ir būtent tam terminale buvo draudžiami metro taksi, galėjo pasiimti tik taksi su nustatyta kaina į kiekvieną rajoną. Bet gerai iš tikro pasiskaityti komentarus internete iš anksto kaip aš ir padariau, nes kaina kurią mums pasakė, buvo keturis kartus didesnė nei sumokėjome paskui. Žinojau, kad taksi su metru galima gauti už terminalo ribų, tad išėjome ieškoti.
Kadangi mūsų rajonas nuo oro uosto netoli, tad visas būrelis taksistų, kurį radome už tvoros atsisakė mus pavėžinti, bet pasiūlė vienam jaunam taksistui. O tada nuotykiai ir prasidėjo ;). Iškart pasirodė, kad jis teises buvo nusipirkęs, nes atrodė kaip pirmą kartą už vairo atsisėdęs. Važiavome maždaug kaip tas "jojantis arklys" ar kaip ten sakoma... Nemokėjo nei bėgio perjungt, nei normaliai stabdyt, kelio ženklai negaliojo, nes apsisuko ir važiavo kaip norėjo, o sugalvojęs pasiklausti kelio, budinčio policijos pareigūno, prie pat jo kojų įpuolė i "bordiūrą", nes nespėjo laiku sustabdyti ;D žodžiu smagus naktinis pasivažinėjimas.
Kai pagaliau apie 2val ryto, radom svečių namus iškart lėkėm į lovas, nes žinojom, jog ryte laukia kitas žygis. Apsistojom nakčiai Our awesome hostel 10 lovų kambaryje, kur už lovą apie £6/24lt už naktį. Atsikėlę anksti ryte, pavalgę pusryčius išlėkėme ieškoti autobuso, nes kita mūsų stotelė Banaue ryžių terasos, kurios garsėja kaip aštuntasis pasaulio stebuklas.
Filipinų sostinėje Maniloje, vienos bendros autobusų stoties kaip ir nėra, bet daug atskirų kompanijų su savo terminalais. Patikrinę vieną kompaniją pamatėme, kad bilietai išpirkti net porą dienų į priekį, nes kaip tik pataikėme per Velykas, o Filipinai krikščioniška šalis, tai visi švenčia ir niekas nedirba. Truputį išsigandę, ką darysime jei negausime bilietų ir kitoje kompanijoje, leidomės į paieškas. Autobusų kompanijoje Florida gavome bilietus už £6/24lt vienam žmogui. Autobusai į Banaue važiuoja tik naktimis, nes mažesnis eismas vingiuotais siaurais kalnų keliukais ir tai užtrunka apie 9-10val. Mūsų kelionė prasidėjo tik 10 val vakare, tad iki vakaro turėjome dar daug laiko. Išėjome paieškot kur pavalgyt. Rajonas tikrai buvo ne iš gerųjų. Tiesą sakant benamių rajonas, šiukšlynas. Visgi radom vietelę užkąsti, aišku maistas ne geriausias, o plius mes valgom, pelytė aplink bėgioja, smagu....
Taigi sulaukę autobuso, pajudėjome tikslo link. Kelionė užtruko apie 10val ir buvo beveik bemiegė, nes menkas malonumas kai važiuoji vingiais ir galvoji, kad tik nesupykintų. 7val ryte pasiekėme mažą kaimelį Banaue. Užsisakyti vietų viešbutyje iš anksto čia pakankamai sudėtinga, nes internete rasti beveik neįmanoma dėl to, kad mažas kaimelis tokiomis technologijomis net nesinuadoja turbūt. Kadangi turistų nėra labai daug, tad ilgai neieškoję radome pigų viešbutuką Querencia už £5/25lt už naktį dviems. Nieko ypatinga, be langų, bet svarbiausia buvo karštas vanduo, kurio labai reikėjo šįkart, nes temperatūra smarkiai nukrito, buvo pakankamai šalta ir net neįsivaizduoju kaip reikėtų palysti po šaltu dušu.
Numigę porą valandėlių išėjome į kaimelį pasižvalgyti ir pavalgyti.
Aplinka labai įdomi, kalnai, ryžių terasos aplink, bei labai paprasti namukai, draugiški žmonės, visi vienas kitą pažįsta bei sveikinasi tiek su savais tiek su turistais. Iškart prisitatė gidas siūlantis savo turus ir ekskursijas aplink apylinkes, o kadangi mes neturėjome jokių planų tad sutikome.
Atrodo kas čia nuostabaus pažiūrėti į ryžių laukus, tas pats kaip Lietuvoje koks javų ar rugių laukas. Bet kas žavi labiausiai, kad šituos ryžių laukus žmonės apsodina rankomis, kiekvieną daigelį atskirai be jokių mašinų ir kitų technologijų. Nupjauna ir išsijoja viską taip pat savo rankomis, be kombainų kaip senovėje mūsų proseneliai... Taip pat įspūdį daro specialiai padarytos kaip dideli laiptai, vadinamos terasos, nes kalnuose kitaip neįmanoma, o plius jie gauna natūralų vandenį iš kalnų. Tikrai atrodo įspūdingai.
Sėjama visur skirtingu laiku, tad ir sužaliuoja visur skirtingai. Nepasisekė pamatyti žaliuojančių Banaue terasų, nes dar nebuvo sudygę, bet gidas pasiūlė nuvažiuoti į Hapao kaimelį kur viskas jau žaliuoja ir vaizdas atrodo pasakiškai. Pasivaikščioję porą valandų, pakvėpavę grynu kalnų oru, pasimaudę natūraliuose kalnų karšto vandens baseinėlyje, grįžome atgal. Gidas Reinaldo buvo labai draugiškas ir paprastas, po ekskursijos pasiūlė užsukti pas jį į namus atsigerti kavos ar alaus ir susipažinti su jo šeima. Kaip tik Velykų metas, tad visi giminės buvo suvažiavę švęsti. Visi draugiški ir linksmi, ypatingai vaikai apsidžiaugė pamatę baltus turistus. Taip jie mus vistiek vadina baltais, nors patys irgi nėra visiškai juodi. Taip pat norėjo pavaišinti pietumis, bet mes atsisakėme sužinoję, kad tai keptas šuo. Taip tikrai kai kuriose vietose Filipinuose jie valgo šunis. Fuuu net nupurto pagalvojus kaip reiktų tai valgyti. Ir ne tik tai...jie taip pat valgo pusiau išsivysčiusį kiaušinį-viščiuką. Pasibarsto druskos, ištraukia plunksnas jei jau susiformavę ir valgo taip...iškart supykina pagalvojus...
Visos ryžių terasos čia yra UNESCO saugomos kaip kultūrinis paveldas ir sakoma kad tai kaip aštuntas pasaulio stebuklas. Iš tikrųjų atrodo įspūdingai ir verta pamatyti. Arminas važiavo į Batad terasas, aš pasilikau namie kai sužinojau, jog reikės daug ir ilgai kopti per kalvas ir į kalnus norint pasiekti Batad kaimelį ir pamatyti šitą grožį. Taip pat ten buvo didžiulis krioklys po kuriuo galėjo išsimaudyti ir atsigaivinti šviežiu kalnų vandeniu. Visas kopimas-ėjimas iki ten užtruko apie 5-7val ir jam grįžus dar laukė naktinė kelionė atgal į sostinę Manilą. Nors planų buvo dar daug ką aplankyti, bet viskas pasisuko kita linkme. O apie tai kitame skyriuje....

Mylėkit ir būkit mylimi


Wednesday, 2 July 2014

Bohol (Philippines)


Hello from Philippines! We had really early flight from Hong Kong to Manila and after we had to wait all day in Manila International Airport to catch the flight to Cebu. So all day in the airport is not very nice , but at least we got some sleep and cheap food. Flight from capital to Cebu took just 1 hour and we were there after midnight. But we didn't had any problem to get Taxi and actually Taxi in Philippines in general are cheap. We found our guest house TravelBee it was a bit difficult , because its a new place . We got there maybe around 2am and went straight to the bed.

It was brand new guest house , everything still fresh and you still can feel smell of the paint . We took a dorm room with six beds for £4 per bed . The good thing was that there was nobody else just we, so we could get some good sleep. The bad thing, there was no window in the room , its hard to wake up in the morning and we got very confused with time, its still night or morning? Staff was great and helpful , we also had free breakfast , but to be honest I still don't know what the hell was it ! It was an egg and a toast ! It looked so rubbery plastic like the egg from Harribo! And tasted like nothing :D So...yeah...:D
Anyway we decided to stay one day in Cebu City and to have a look around. We catched a taxi and went to the city center...And what we seen there is nothing that we were expected. There was no travelers or tourists, it looked like we the only foreigners there and the worst bit was that locals was looking at us like they never seen white people before ! So that made us a little bit uncomfortable . City it self looked like after recent war...The building just crying out for renovation ... The other thing that surprised us, was that all the city looked like its on military regime or something...everywhere police officers with machine guns , police cars looked like some military armour clad. Everywhere you go there is high security and they scan you and check your bags every time you go to shopping mall, bus station , bank and etc...So yeah we were a bit horrified and scared ...We walked around , bought ferry ticket to Bohol for next day and took taxi back to Hostel.
Next day we had the same confusing experience in the room without windows, we set alarm the night before, but apparently it was useless or we just switched it off and we were sleeping like at night, so we nearly overslept our ferry, we got there just on the last minute ... Ocean Jet ferry was really good and comfortable and it took just 2 hours to get to Bohol. We paid £11 per person for both ways. Just this price excluding luggage  fee and ferry terminal fee, so you need to pay some extra  when you get here. When we reached Bohol we took a Philippinian version of Tuk Tuk to get to Bohol peninsula Panglao, where we booked Hotel Seaside Boutique , which was actually hard to find , it was hiding in the middle of no where, but that was exactly what we wanted . When we got there we realised that its more like home stay than a hotel because they had just two rooms. We paid £12 per night there, including breakfast . We stayed there nearly a week, it was actually our longest stay in our entire trip so far . But we needed some break, especially after "Vietnam Marathon"... We spent few days exploring the island with motorbike, but most of the time we just were relaxing , watching movies and having amazing food from the owner Julian , which apparently was not just amazing cook creating delicious master peace every dinner, but in general was very caring and happy person always with the smile on his face!

What I liked about the island that they are really into basketball like the rest of the Philippines, you can see plenty basketball courts all over the island .
For few days we rented motorbike and went to see most famous Bohol Chocolate Hills which was about 50km from our place. To be honest I expected to see something more , but it was what it was, just few little hills naturally formated over the years and in rainy season they turn into brown hills which looks like chocolate truffles...We also took Loboc River Cruise where you get unlimited food, live music on board and traditional dances. And all that was for £7 per person. That was really nice thing to do.

Then we checked out the main and the most famous Alona Beach. And again we were a bit disappointed . Yes water was crystal clear, but the beach wasn't clean, a lot of stones and reefs in the water which is good for snorkeling . Also cafes and restaurants was closing very early, generally there was not much activities in the evenings...

One day I decided to take a bicycle and go around Panglao alone. I went to see small caves not far away from our place, also stopped there and here to talk to locals, also tried to get to a private beaches , where I seen a big difference from the rest of the beaches in island . Cleaned and maintained beaches , those ones we see in the post cards or a leaflets . And all of them usually belongs to really expensive resorts. My main purpose of the trip by bicycle was Tarsier forest park, where I wanted to see those little, sensitive creatures with a big eyes! You know the one from movie Madagascar :) But unfortunately after 10km riding in bumpy road when I got there they told me that Tarsier Park has no Tarsiers ! :D They been transfered to other park that suits there's natural environment . But that park was way too far...
So yes a bit disappointed start in Philippines, because expectations was really big, but on the other hand we had some relaxing time, rested well, had most amazing food there , because apparently Philippine food is disaster, mainly fast food...traditional food as well not so good...
Next stop will be one of the most famous rice terraces in the world ! The eight wonder of the world they say - Banaue rice terraces!
See ya! ;)

Love & Peace



Labas iš saulėtųjų Filipinų,

Po lietingo ir šalto Hong Kongo buvo tikra palaima vėl sugrįžti į šiltą šalį. Kadangi mūsų skrydis į Filipinus buvo labai anksti, tad neturėjom kito pasirinkimo kaip užsisakyti taxi iki oro uosto, nes traukinys ar autobusai tiek anksti dar nevažiavo. Už taxi paklojome £20/80lt., o tai mūsų kišenei nemaži pinigai, bet ką padarysi. Kitu atveju būtų reikėję važiuoti iš vakaro, o už papildomą naktį buvome susimokėję.
Nors ir skridome su Phillipines avialinijomis, šįkart maistas buvo tragiškas, kurį davė lėktuve, tai taip ir likome alkani...
Filipinai turi daugiau nei tūkstantį salų, salelių, žinoma kitos yra negyvenamos, bet visgi vistiek reikėjo išsirinkti tik keletą, kur geriausia apsilankyti. Ir blogiausia, kad su autobusu ne visos vietos pasiekiamos, tad reikėjo rinktis brangiausią variantą, skrydžius. Tad paplanvę paskutinėmis minutėmis, nusprendėme keliauti į Bohol salą. Atskridus į Filipinų sostinę Manilą, skrydžio į Cebu salą reikėjo laukti visą dieną, beveik 12val. Cebu mieste nusprendėme praleisti porą naktų ir tuo pačiu apžiūrėti miestą, o paskui su keltu plaukti į Bohol salą ir ten praleisti apie savaitę.
Per tiek laiko išnaršę kiekvieną oro uosto lopinėlį, pagaliau sulaukėme savo skrydžio. Išbandėme dar vieną naują avialinijų kompaniją, Cebu Pacific. Nieko įspūdingo, kažkas panašaus kaip Ryanair, gal šiek tiek geriau organizuota. Ir kas geriausia Azijoj nereikia iš anksto pasidaryt Check-in, galima tai atlikti atvykus į oro uostą nemokamai. Skrydis truko tik valandą laiko. Nors ir po vidurnakčio, bet taxi buvo galima rasti labai lengvai ir pigiai. Apsistojome Travelbee svečių namuose. Užsisakėme dvi lovas 6 lovų kambaryję ir mokėjome £4/16lt, už lovą, žmogui. Naujai atidarytas viešbutukas, dar kvepiantis dažais, draugišku kolektyvu pasirodė visai nieko, o kas geriausia, kad daugiau keliautojų negyveno mūsų kambaryje tai turėjome visą kambarį tik sau.
Pirmoji staigmena jau laukė iš ryto. Pusryčiai. Galėjome rinktis arba kepti kiaušiniai arba įdomiai padarytos jų tradicinės dešrelės. Visgi tada neišdrįsom jų paragauti, o atneštų kiaušinių skonis ir išvaizda buvo kaip plastmasė. Užbėgant įvykiams už akių pasakysiu, jog filipienitiškas maistas tragiškas, jie gaminti nemoka išvis. Visur tik greito maisto restoranai kaip kfc, mcdonalds, burger king ir jų tradicinis jolie bee. Žodžiu šlamštas.
Antroji staigmena laukė kai nusprendėme apžiūrėti miestą. Kai centre išlipome iš taxi pastebėjome, kad turistų čia visai nėra ir visų vietinių žmonių akys nukrypo į mus. Dabar suprantame kaip jaučiasi pasaulinės žvaigždės, nes tiek dėmesio nebuvome sulaukę per visą savo gyvenimėlį. Jie ne tik akivaizdžiai spoksojo, bet netgi badė su pirštais, kad kitiems parodyti. Tai taip jautėmės nejaukiai ir nesaugiai, jog bijojome net kamerą išsitraukt ir kažką nufotografuot. O fotografuoti tikrai buvo ką ir tikrai ne gerąja prasme. Nėra žodžių apibūdinti kaip atrodė miestas. Pasijutome kaip filme, o ne realybėje. Namai tokie visi labai apleisti, pilkos spalvos, apgriuvę, atrodo, kaip negyvenami. Apsauga visur su automatais ir tai ne tik prie bankų, bet ir prie įvairių parduotuvių, kavinių ar tiesiog traukinių stotyje. Įeinant į parduotuvę patikrina tašes, išeinant pirkinių krepšelius. Žodžiu kaip didelis kalėjimas su visur stovinčia apsauga. Jausmas tikrai ne iš maloniųjų, nesijautėm saugūs visiškai, tai susiradom uostą, nusipirkom kelto bilietus, šokom į taxi ir atgal į viešbutį. Galvojom jei visi filipinai tokie, tai kraunames "čimonadus" ir keliaujam į kitą šalį.
Keltas į Bohol salą buvo ryte, bet kadangi mūsų kambarys buvo be langų, tai labai populiaru Azijoje, o žadintuvas kažkodėl nesuveikė arba nujungiau, nes galvojau, kad vis dar naktis, tai pramiegojom, bet paskutinę akimirką visgi spėjom į keltą. Neskaitant bilieto, dar reikia susimokėti mokesčius už lagaminą ir keleivio mokestį. Keltas Ocean Jet buvo labai patogus ir greitas užtruko tik 2val iki salos ir kainavo £11/45lt., žmogui į abi puses.
Pagal rekomendacijas ir gerus atsiliepimus per užsisakėme viešbutį Seaside Boutique, kuris labiau priminė kaip apsistojimą namuose pas vietinių, nes turėjo tik du nuomojamus kambarius. Bohol sala turi pusiasalį, kuris vadinasi Panglao, populiariausias tarp turistų. Tai ten mes ir apsistojome, tik  buvo sunku rasti mūsų svečių namus, nes mūsų buvo ne pagrindiniame paplūdymyje kur stovi visi viešbučiai turistams. Už naktį čia mokėjome apie £12/50lt. dviems su pusryčiais, jaukus dvivietis kambarys, svetainė, dušas, sodas ir didelis valgomasis lauko pavėsinėje, o aplink tyla ir ramybė. Visa tai ko mums ir reikėjo po viso lėkimo Vietname. Tai ilgiausias mūsų apsistojimas vienoje vietoje per visą kelionę.
Kas buvo geriausia, jog britas savininkas dar buvo ir virtuvės šefas, kuris savo svečius lepindavo nuostabiais patiekalais. Kiekvieną dieną būdavo vis nauja staigmena, vis naujas patiekalas, kuris tirpdavo burnoje. Ši savaitė buvo tikras pasilepinimas, ypač, todėl kad filipinietiškas maistas tikrai baisus, tad čia buvo tikra palaima.
Visą savaitę labiau ilsėjomės nei važinėjom aplink. Žinoma porai dienų buvome išsinuomavę ir motorolerį, kad pamatytume įžymiąsias vietas. Aplankėme gražiausiu vadinamu visojo saloje Alona paplūdymį, bet teko šiek tiek nusivilti. Ar čia mes jau taip išpuikome ar šis paplūdymys mums pasirodė niekuo neypatingas. Palei paplūdymį keletą vieitnių kavinukių, kurios užsidaro labai anksti, pats paplūdymys paprastas, nelabai prižiūrėtas ir žinoma skaidrus kaip stiklas vanduo. Vanduo taip, kažkiek tai metrų superinis, bet einant gilyn prasideda dumbliai ir koralai tai tinkamas labiau nardyti nei šiaip pasiplaukioti, nes viso labo vanduo siekia tik iki bambos. Pasirodo čia dar nėra išvystytas turizmas kaip daugelyje kitų salu ir vietiniai net nesirūpina, jog vanduo ar paplūdymys nešvarus.
Taip pat įveikėme daugiau nei 50km su motoroleriu į vieną pusę (po Vietnamo 200km. čia jau nieko tokio;D), kad pamatytume šokolado kalvas. Pavadinimas skamba viliojančiai, bet vaizdas šiaip sau. Vadinasi jos taip, todėl, kad sausuoju sezonu, būna rudos spalvos ir atrodo kaip šokoladiniai triufeliai...mmm... Įdomu tai, jog jos susiformavo visos savaime, be žmogaus įsikišimo, bet nėra tikslaus paaiškinimo kaip. Šitą kelionę į kalvas atpirko Loboc upės kruizas- restoranas ant vandens. Susimoki apie £7/28lt, o tada valgai ir geri kiek telpa viso kruizo metu su gyva muzika. Tikrai buvo įdomi patirtis.
Tik šioje saloje iš visų Filipinų, galima pamatyti jų specifinės rūšies mažytes beždžionytes su išsprogusiom akim, kurios vadinasi Tarsiers, bet Arminas numynęs su dviračiu 10km iki parko sužinojo, kad jos perkeltos į kitą parką pagrindinėje saloj. Na bent jau sportas-sveikata ;).
Nors ir planavome nuveikti kažką daugiau, bet daugiausia laiko praleidome namie, tiesiog žiūrėdami filmus, papildydami mūsų puslapį apie keliones arba šiaip ilsėdamiesi tyloje ir ramybėje ir žinoma mėgaudamiesi skaniuoju maistu. Pailsėję ir pasilepinę ruošiamės tolimesnei kelionei po Filipinus. Kita stotelė visame pasaulyje garsėjančios Banaue ryžių terasos. Tikimės pamatyti aštuntą pasaulio stebuklą kaip visi rašo. Iki pasimatymo!!!

Mylėkit ir būkit mylimi!!!