Soooo....after a bit disappointed but really relaxing week in Bohol we came back to Cebu from where we took late flight with Cebu Pacific back to capital Manila witch cost £50 for both of us. We landed in Manila almost at midnight and tried to get a taxi, but unsuccessfully. Apparently there is no meter taxi at the terminal we landed, only fixed price taxi, which charge you triple or even higher price, so we went outside airport to catch a taxi to place where we had to stay. It was a bit hard, but finally we found some group of taxi drivers ,but when we told where we want to go, none of them wanted to take us ,because it was not far away .Finally they found some young guy , who probably just started working as the taxi driver. Later on we realised that maybe he bought this taxi driver licence , because his driving was terrible! And he couldn't found our place so he tried to stop and ask someone where is this hostel. What happen next is just one hilarious situation from some cheesy , cheap comedy! Taxi driver bumped a bit into police security cabin!!! Open his window and like nothing happened asked the directions! What? Luckily , he didn't do any damage and police officers was in the mood and started to laugh. So we were still driving around half an hour in the middle of the night with this crazy drives till thanks God we found the hostel. I just wanted to get of that car as quick as possible...
Next day we had to find Florida bus terminal from where we took a night bus to small town in the high Philippines mountains called Banaue . Where are huge UNESCO heritage listed rice terraces. Only few companies do direct trips there, we chose Florida bus company. Nothing special , can't compare with night buses in Vietnam or Laos , but we were lucky that we even got the ticket on the spot, because it was a Easter holiday period. Another interesting thing that there is no bus station in Manila, just some private bus companies who has their own terminals. We got there about 4pm but our bus was leaving just 10pm...so we had plenty of time to walk around , but the area wasn't so go so after an hour walk around and lunch, we decided to stay in bus terminal and wait for the bus there...
After almost 9 hours of sleepless drive we finally reached Banaue at 7am . Its a very small town , so you can reach everything by foot. First we went to local tourist information center to get some info about town , guest houses , tours and etc. Later on we tried to find the place where to stay that fits our budget and has hot shower , because it was pretty cold up there . After about 15min of searching we found very cheap place called Querencia . We actually even didn't see that there is some guest house, but one really old women just jumped in front of us and asked if we need a room?
The room was OK, with no window , but cheap and had hot shower. So that's all we needed really. We paid just £5 per night there.
First thing we did, had a shower and had good power nap :D Later on we walked around the town found some place to eat and just after when we went outside restaurant , one strange looking guy came up introduced him self as travel guide Reinaldo and asked what are our plans for the day, because he could organise little cheap tour around . We didn't really planed anything apart going to Banaue view point . The guy jumped on his motorbike and asked us to jump in too. He actually gave us a good price £3, so we with full stomachs decided that we should give a guy a chance to make some money .
Banaue view point was nice , but tour guide Reinaldo straight away offered that he can take us to the place where is not so many tourists . He offered to take us to Hapao rice terraces , show around local villages, take us to hot spring and finally take us to typical, traditional village , we liked that idea , so after a bit negotiation going on we agreed to do the tour for £22 .
There were really bad roads on the way, but the views were amazing . Finally when we got there, we did some hiking around Hapao rice terraces with stunning views , making some pictures here and there, passing local villages and watching there everyday lives . Finally we reached hot spring and had a relaxing 40min there. On the way back we had a nice chat with Reinaldo, he was a good guy, with little disability , but he told as a stories how locals making fun of him and how he's trying to make some money to take care of his two little daughters and give them good education. When we reached the local traditional village with wooden houses Reinaldo offered to come to his house for a beer or tea. He told us that his sister, cousins are visiting him for the Easter holidays. The most shocking part was when he told us that they had big celebration last night and they cooked there own dog! Yes dog! They eat dogs there and its normal for them! So he offered us to try , but we kindly refused ... Reinaldo told us yes I know for you dog is pet for as its food...yeah, but...how can you eat dog!? So anyway we went to his house which you can say was half finished house , but they were living there and hopping that some day they will finish it. We had few strong beers "Red Horse" , met his family , sister , cousins, basically it was full house of people and plenty of kids running around. All good , friendly people. Good luck to Reinaldo doing his tours , I hope that the town people will understand him one day, yes he is a bit different from the rest of us , but he has a big heart. I am happy that we met Reinaldo and took a tour from him and at the same time helped him to take care off his family instead taking tour from travel agency.
The second day we just took it easy relaxed and enjoyed the town and the views around.
Then Third day I decided to do this huge hiking trip in Batad rice terraces organised by local travel agency for just £4. My wife skipped this one and stayed in the guest house. So that was a day off for each other , which sometimes really nice to have since we 24/7 together. I can tell straight away that this was one most awesome thing I did so far on this trip! Amazing view ,a lot of hiking! A lot! We started 8am and finished maybe around 5pm. On the way we stopped to Batad view point , then we went to huge waterfall , were we took a swim in refreshing cold water . After refreshing our self we got back to Batad rice terraces. This probably was my hardest and longest hiking so far...But I enjoyed all of it so much ! Then we had some local food and went back to the starting point on the way we found clear mountain drinking water , which locals use. I just had to try it . I filled up my bottle and it tasted really good , but just maybe because I was really thirsty. :)
When we were around 2km back to our starting point , one Chinese guy had muscle crumbs and was shouting like crazy, but everyone was or passing by or didn't know what to do! Even tour guide was looking lost. So I just told him to lay on the ground took his shoes off and lift his legs up and tried to massage the muscle a bit and asked him to relax and have some water ..after few minutes he was fine and we could continue. When we reached finally reached the end and my clothes was looking like I just had a swim with them :D I still don't know how many km we covered by I was really exhausted...
Later the same day we took night bus back to Manila! Where we again had some adventures ...but about this next time...
Next stop Palawan island!
See ya ;)
Love & Peace
A&R
-----------------------------------------------------------------------------------------------------------
Labas labas labas,
Baigėsi mūsų poilsiavimas, ir vėl kuprines ant pečių ir į kelionę. Kadangi skrydis į sostinę buvo vėlai vakare, tad labai neskbėdami išsiruošėme į oro uostą. Iš Bohol salos vėl kėlėmės atgal į Cebu salą apie 2val., ir tada pasičiupę taksi važiavome į oro uostą, kuris buvo visai netoli. Visada Filipinuose reikia taksistų prašyti įjungti metrą, nes jie kartais atsisako tai daryti ir pasako iškart nusistatę savo sumą, aišku daug aukštesnę, tad jei atsisako įjungti metrą, geriau ieškotis kito taksi.
Bendrai paėmus taksi čia tokie pigūs, kad galima su jais važinėtis visada, nereikia sukti galvos dėl viešojo transporto. Skrydžius rinkomės vėlai vakare, todėl, kad pigiausi. Vienam žmogui į vieną pusę su įskaičiuotu bagažu 20kg ir 7kg tik apie 100lt. ir tai užsisakius paskutinę minutę, sakyčiau, labai pigu. Į sostinę atskridome jau po vidurnakčio ir būtent tam terminale buvo draudžiami metro taksi, galėjo pasiimti tik taksi su nustatyta kaina į kiekvieną rajoną. Bet gerai iš tikro pasiskaityti komentarus internete iš anksto kaip aš ir padariau, nes kaina kurią mums pasakė, buvo keturis kartus didesnė nei sumokėjome paskui. Žinojau, kad taksi su metru galima gauti už terminalo ribų, tad išėjome ieškoti.
Kadangi mūsų rajonas nuo oro uosto netoli, tad visas būrelis taksistų, kurį radome už tvoros atsisakė mus pavėžinti, bet pasiūlė vienam jaunam taksistui. O tada nuotykiai ir prasidėjo ;). Iškart pasirodė, kad jis teises buvo nusipirkęs, nes atrodė kaip pirmą kartą už vairo atsisėdęs. Važiavome maždaug kaip tas "jojantis arklys" ar kaip ten sakoma... Nemokėjo nei bėgio perjungt, nei normaliai stabdyt, kelio ženklai negaliojo, nes apsisuko ir važiavo kaip norėjo, o sugalvojęs pasiklausti kelio, budinčio policijos pareigūno, prie pat jo kojų įpuolė i "bordiūrą", nes nespėjo laiku sustabdyti ;D žodžiu smagus naktinis pasivažinėjimas.
Kai pagaliau apie 2val ryto, radom svečių namus iškart lėkėm į lovas, nes žinojom, jog ryte laukia kitas žygis. Apsistojom nakčiai Our awesome hostel 10 lovų kambaryje, kur už lovą apie £6/24lt už naktį. Atsikėlę anksti ryte, pavalgę pusryčius išlėkėme ieškoti autobuso, nes kita mūsų stotelė Banaue ryžių terasos, kurios garsėja kaip aštuntasis pasaulio stebuklas.
Filipinų sostinėje Maniloje, vienos bendros autobusų stoties kaip ir nėra, bet daug atskirų kompanijų su savo terminalais. Patikrinę vieną kompaniją pamatėme, kad bilietai išpirkti net porą dienų į priekį, nes kaip tik pataikėme per Velykas, o Filipinai krikščioniška šalis, tai visi švenčia ir niekas nedirba. Truputį išsigandę, ką darysime jei negausime bilietų ir kitoje kompanijoje, leidomės į paieškas. Autobusų kompanijoje Florida gavome bilietus už £6/24lt vienam žmogui. Autobusai į Banaue važiuoja tik naktimis, nes mažesnis eismas vingiuotais siaurais kalnų keliukais ir tai užtrunka apie 9-10val. Mūsų kelionė prasidėjo tik 10 val vakare, tad iki vakaro turėjome dar daug laiko. Išėjome paieškot kur pavalgyt. Rajonas tikrai buvo ne iš gerųjų. Tiesą sakant benamių rajonas, šiukšlynas. Visgi radom vietelę užkąsti, aišku maistas ne geriausias, o plius mes valgom, pelytė aplink bėgioja, smagu....
Taigi sulaukę autobuso, pajudėjome tikslo link. Kelionė užtruko apie 10val ir buvo beveik bemiegė, nes menkas malonumas kai važiuoji vingiais ir galvoji, kad tik nesupykintų. 7val ryte pasiekėme mažą kaimelį Banaue. Užsisakyti vietų viešbutyje iš anksto čia pakankamai sudėtinga, nes internete rasti beveik neįmanoma dėl to, kad mažas kaimelis tokiomis technologijomis net nesinuadoja turbūt. Kadangi turistų nėra labai daug, tad ilgai neieškoję radome pigų viešbutuką Querencia už £5/25lt už naktį dviems. Nieko ypatinga, be langų, bet svarbiausia buvo karštas vanduo, kurio labai reikėjo šįkart, nes temperatūra smarkiai nukrito, buvo pakankamai šalta ir net neįsivaizduoju kaip reikėtų palysti po šaltu dušu.
Numigę porą valandėlių išėjome į kaimelį pasižvalgyti ir pavalgyti.
Aplinka labai įdomi, kalnai, ryžių terasos aplink, bei labai paprasti namukai, draugiški žmonės, visi vienas kitą pažįsta bei sveikinasi tiek su savais tiek su turistais. Iškart prisitatė gidas siūlantis savo turus ir ekskursijas aplink apylinkes, o kadangi mes neturėjome jokių planų tad sutikome.
Atrodo kas čia nuostabaus pažiūrėti į ryžių laukus, tas pats kaip Lietuvoje koks javų ar rugių laukas. Bet kas žavi labiausiai, kad šituos ryžių laukus žmonės apsodina rankomis, kiekvieną daigelį atskirai be jokių mašinų ir kitų technologijų. Nupjauna ir išsijoja viską taip pat savo rankomis, be kombainų kaip senovėje mūsų proseneliai... Taip pat įspūdį daro specialiai padarytos kaip dideli laiptai, vadinamos terasos, nes kalnuose kitaip neįmanoma, o plius jie gauna natūralų vandenį iš kalnų. Tikrai atrodo įspūdingai.
Sėjama visur skirtingu laiku, tad ir sužaliuoja visur skirtingai. Nepasisekė pamatyti žaliuojančių Banaue terasų, nes dar nebuvo sudygę, bet gidas pasiūlė nuvažiuoti į Hapao kaimelį kur viskas jau žaliuoja ir vaizdas atrodo pasakiškai. Pasivaikščioję porą valandų, pakvėpavę grynu kalnų oru, pasimaudę natūraliuose kalnų karšto vandens baseinėlyje, grįžome atgal. Gidas Reinaldo buvo labai draugiškas ir paprastas, po ekskursijos pasiūlė užsukti pas jį į namus atsigerti kavos ar alaus ir susipažinti su jo šeima. Kaip tik Velykų metas, tad visi giminės buvo suvažiavę švęsti. Visi draugiški ir linksmi, ypatingai vaikai apsidžiaugė pamatę baltus turistus. Taip jie mus vistiek vadina baltais, nors patys irgi nėra visiškai juodi. Taip pat norėjo pavaišinti pietumis, bet mes atsisakėme sužinoję, kad tai keptas šuo. Taip tikrai kai kuriose vietose Filipinuose jie valgo šunis. Fuuu net nupurto pagalvojus kaip reiktų tai valgyti. Ir ne tik tai...jie taip pat valgo pusiau išsivysčiusį kiaušinį-viščiuką. Pasibarsto druskos, ištraukia plunksnas jei jau susiformavę ir valgo taip...iškart supykina pagalvojus...
Visos ryžių terasos čia yra UNESCO saugomos kaip kultūrinis paveldas ir sakoma kad tai kaip aštuntas pasaulio stebuklas. Iš tikrųjų atrodo įspūdingai ir verta pamatyti. Arminas važiavo į Batad terasas, aš pasilikau namie kai sužinojau, jog reikės daug ir ilgai kopti per kalvas ir į kalnus norint pasiekti Batad kaimelį ir pamatyti šitą grožį. Taip pat ten buvo didžiulis krioklys po kuriuo galėjo išsimaudyti ir atsigaivinti šviežiu kalnų vandeniu. Visas kopimas-ėjimas iki ten užtruko apie 5-7val ir jam grįžus dar laukė naktinė kelionė atgal į sostinę Manilą. Nors planų buvo dar daug ką aplankyti, bet viskas pasisuko kita linkme. O apie tai kitame skyriuje....
Mylėkit ir būkit mylimi
R&A
